- brukšteklė
- brùkšteklė sf. (1), brukštẽklė (2), brū́kšteklė (1) žr. brukštė: Pirma su gude, o paskuo su brùkštekle galanda dalgį Šts. Kad eisi šieno pjauti, neužmiršk pasiimti brukštẽklę Kl. Šienapjūtei padirbk brū́kšteklę iš išmirkusio ąžuolo Dr. Ateit broleliai su šviesiais dalgeliais, su sidabro brukšteklė̃lėmis Plng.
◊ širdiẽs brū́kšteklė malonus asmuo, simpatija: Širdies brū́kšteklė tavo antai pareina Dr.
Dictionary of the Lithuanian Language.